Žarijų piliakalniai

Ties Bagrėno kaimu, kairiajame Nemuno krante, stūkso du piliakalniai. Nedaug apie juos žinoma, tačiau Bagrėno kaimas ir buvęs dvaras kartu su netoliese esančiu Rūdupio kaimu minimas gana seniai – nuo 1609 metų. Šie abu kaimai buvo karališki, jų valstiečiai buvo laisvi.
Žarijų piliakalnis yra kairiajame Nemuno slėnio šlaite. Iš rytų ir vakarų pusės jį juosia gilios daubos, iš pietų – pelkėtas Nemuno slėnis, tik iš šiaurės – dirbami laukai. Dar matomas apie 20 metrų pločio įlinkimas, matyt, buvęs perkasas. Už jo kyla 10 metrų aukščio ir 35 metrų ilgio pylimas, sudarytas iš tamsios žemės ir deginto molio. Už pylimo yra didelė aikštelė, kuri pietų kryptimi leidžiasi gana dideliu nuolydžiu.
Piliakalnio šlaitai aukšti, nuo Nemuno pusės siekia 32 m ir yra labai statūs. Piliakalnis apaugęs medžiais. Ariamame lauke į šiaurės vakarus nuo piliakalnio rasta lipdytos, grublėtos ir lygiu paviršiumi bei žiestos keramikos. Piliakalnis pasislėpęs miškingoje, sunkiai prieinamoje vietoje, todėl prieiti prie jo sunku.
Į pietryčius nuo šio piliakalnio yra Žarijų piliakalnis II su gyvenviete. Piliakalnis yra 150 x 280 m dydžio, netaisyklingos formos. Jį supa daubos. Piliakalnis turi aikštelę, kurios ilgis apie 15 m ir plotis apie 6–7 m. Į šiaurę nuo piliakalnio yra status skardis. Vieni žmonės pasakoja, kad piliakalnyje buvę ginklų sandėliai, kiti – kad ant piliakalnio buvo bažnyčia.

Kaip rasti?
Pasiekiama Strielčių–Pociūnų keliu pravažiavus Bagrėną, prieš pirmąjį didesnį kelio posūkį į kairę pasukus į dešinę (P), 120 m link sodybos (yra 100 m į P nuo jos, miško pakraštyje).