Šilavoto „Davatkynas“

Šilavoto „Davatkynas“ įsikūręs gražiame Trakelio šlaite. Jo įkūrėja M. Dabrišiūtė čia apsigyveno apie 1895 m. Per 100 metų neformaliame vienuolyne gyveno 14 moterų, vadinamų „davatkėlėmis“. Jos netekėjo, gyveno labai kukliai, darė gerus darbus, globojo ligonius, padėjo Bažnyčiai. Nuo 2007 m. „Davatkynas“ – Prienų krašto muziejaus padalinys. Tradiciniai tapo tapytojo A. Vilpišausko „Davatkyne“ organizuojami plenerai.

Davatkynas įsikūręs gražiausiame Trakelio šlaite, maždaug 0,7 km nuo Šilavoto. Daugiau nei šimtmetį čia buvo savotiškas vienuolynas, kuriame glaudėsi pamaldžios moterys - davatkėlės, visai parapijai dariusios gerus darbus. Jos nekūrė šeimų, gyveno labai kukliai, meldėsi už visus. Ypatingą jų gerumą juto ligoniai, nes kiekviena turėjo savo globojamą ligonį. Joms rūpėjo gyvenimo nuskriaustieji. Davatkėlės kasdien dalyvaudavo Šv. Mišiose, ruošė vaikus Pirmajai Komunijai, padėdavo kunigams, rūpinosi bažnyčia. Sovietmečiu viena jų už šią veiklą buvo teista. Pokario metais jų namuose nuo trėmimų slėpėsi kaimynai. Daugelį metų iš šios vietos sklido gerumas ir šiluma.
Davatkyno įkūrėja Marijona Dabrišiūtė apsigyveno čia apie 1895 metus. Vėliau kūrėsi, statėsi namukus kitos maldininkės. Seniausi gyventojai pasakoja, kad čia buvo mokoma rašto - galbūt buvusi daraktorių mokykla, o gal buvo mokoma I pasaulinio karo metais arba Pirmojo pasaulinio karo metais, kai oficiali mokykla neveikė. Vienu tarpu litanijos giedoti susirinkdavo net 14 Davatkyno gyventojų. Tuomet čia  stovėjo jau 7 maži namukai. Davatkėlės į savo mažus kambarėlius kviesdavosi pagyventi savo giminaites, pažįstamas, priimdavo nakvynei.

Šilavoto „Davatkynas“ – Prienų krašto muziejaus padalinys.