Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia

Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčios ištakos – XVII a. pr. Jiezno evangelikų reformatų bažnyčia. XVII a. vid. LDK didiko Stepono Kristupo Paco rūpesčiu ji atiteko katalikams. Bažnyčia buvo perstatyta ir 1670 m. pašventinta. Maldos namuose įrengta 11 vėlyvojo baroko altorių, yra vertingų dailės kūrinių.

Gali būti, kad Jiezne bažnyčia pastatyta dar XVI amžiuje. 1611 m. minima evangelikų reformatų bažnyčia, 1640 m. – katalikų bažnyčios inventorius. 1643 m. klebonui dovanoti 2 palivarkai, įsipareigota pastatyti mūrinę bažnyčią. Statymu rūpinosi Steponas Kristupas Pacas. 1655 m. ji buvo mūrijama, 1670 m. konsekruota (LDK kanclerio K. Z. Paco iniciatyva). 1645 m. Steponas Kristupas Pacas įrengė prieglaudą. XVIII a. pabaigoje įsteigta parapinė mokykla.
Antano ir Teresės Pacų iniciatyva 1768–1772 m. bažnyčia padidinta ir išpuošta freskomis (pastatyti 2 bokštai, presbiterija ir dvi šoninės zakristijos). Antrą kartą bažnyčia konsekruota 1772 m., o 1794 m. Rusijos kareivių apiplėšta. Įtrūkus bažnyčios skliautams, 1872 m. valdžia leido remontuoti ir 1876 m. restauravimo darbams skyrė 4000 rublių. Po 1876 m. restauruota sieninė tapyba. Po Antrojo pasaulinio karo Jiezno klebonas Vincentas Vaičiulis suimtas ir ištremtas į Sibirą. Grįžęs į Lietuvą 1960 m. mirė Jiezne.