Viena įdomiausių, nors ir labiausiai primirštų didikų giminių Lietuvoje buvo iš Airijos kilę grafai Butleriai. Jie valdė žemes ne tik Lietuvoje, bet ir dabartinėje Lenkijoje bei Baltarusijoje. Draugavo su Radvilomis ir Sapiegomis. Steigė miestelius, statydino pilis ir bažnyčias.
Prienuose, kairiajame Nemuno krante, jie buvo įkurdinę sodais, gėlynais ir parkais apsuptą pilį. Anot to meto atsiminimų, ta pilis „buvo gražiausias statinys, matomas plaukiant Nemunu“. Ją apie 1654-1661 m. pastatė Gotardas Vilhelmas Butleris, nusižiūrėjęs į Prancūzijoje esančią Sisterono pilį.
Istorikų teigimu, pilies ilgis buvo apie 80 metrų, keturių aukštų, su dviem čerpėmis dengtais bokštais. Trys pilies aukštai buvo po žeme. Iki 1944 m. šiuose rūsiuose buvo laikomas bravore pagamintas alus. Dabar virš rūsių stovi gyvenamieji namai. Mūsų dienomis yra rasta ir akmenimis grįstų takų, vedančių iš pilies. Žmonės esą aptikę ir požemį, vedantį iš pilies į Drubingos upelio šlaitus.
Pilies gyvavimas buvo trumpas, ji buvo sunaikinta 1701 m. atsitraukiančių švedų. Dabar nė į galvą neateitų, kad čia kadaise būta pilies. Bet jei vaikštinėdami teritorijoje pastebėsite kiek rausvesnę dirvą, gali būti, kad ji tokia dėl šioje vietoje supuvusių buvusios pilies plytų.
Šalia pilies buvo įsikūręs gana stambus Prienų dvaras. Pagrindiniai rūmai buvo mūriniai, barokinio stiliaus, dviejų aukštų su mansarda. Rūmus supo tvarkingas geometrinės struktūros parkas su pavėsinėmis, šiltnamiais, kanalais. Įvairios paskirties mediniai ūkiniai pastatai (arklidė, svirnas, tvartai, bravoras, kalvė, pirtis, ratinė, virtuvė, pagalbiniai pastatai) nuo mūrinio pastato buvo atskirti tvenkiniais.
XX a. pradžioje dar buvo likusių dvaro statinių, bet tarpukariu statant namus dvarvietė buvo nuniokota, dvaro žemė nusavinta. Prie Prienų piliavietės sunaikinimo prisidėjo ne tik žmonės, bet ir Nemunas, intensyviai ardantis krantus.
Dvaro teritorijoje XX a. pradžioje pastatytas malūnas, jame 1984 m. buvo įkurtas viešbutis.
Atsiliepimai