Balbieriškio dvaro parkas

Balbieriškio dvaras buvo įkurtas dar XVI a. vokiečių miško pirklio Hanuso Sudormano inciatyva. Žygimantas Senasis paskyrė pirkliui miško sklypą iškirtimui prie Nemuno. Pastatytas dvaras nuo miestelio įkūrimo iki 1507 metų priklausė jau minėtam Hanusui Sudarmanui, vėliau nuo 1507 metų iki 1670 metų dvaras perduodamas valdyti kunigaikščio Motiejaus Mikitiničiaus Holovčinskio giminei. XVII – XVIII a. dvaras pakeitė nemažą skaičių savininkų tarp jų buvo ir Lietuvos iždininkas Benediktas Sapiega ir grafas Stasys Tiškevičius su generolu Tadu Tiškevičiumi bei jų palikuonys, kol galiausiai XIX a. pabaigoje atiteko Eduardui Žoltovskiui. Tarpukariu vykdytos Mykolo Krupavičiaus Žemės reformos metu dvaras buvo konfiskuotas ir išparceliuotas.

Buvusio dvaro sodybą sudarė rūmai, kumetyno pastatai, sodininko namas, arklidės ir keletas kitų ūkinių bei gamybinių pastatų, iš kurių šiomis dienomis išlikę kumetyno griuvėsiai ir kultūros namais pavirtę arklidės. Senąją sodybą supo net 8 ha ploto parkas, kuris buvo įkurtas Peršėkės upės kilpoje. 

Balbieriškio dvaro parkas saugomas gamtos paveldo objektas. Yra išlikusi amerikinių liepų alėja, kuria vaikštinėjant galima grožėtis, totoriniais ir ginaliniais klevais, europiniais maumedžiais, uosiais, ažuolais ir kita augmenyja. Alėja pavadinta iškilaus tarpukario politinio ir religinio veikėjo, Mykolo Krupavičiaus garbei ir paženklinta originaliu stogastulpiu.

Tarpukariu kaip ir dabar yra miestelio kultūrinių renginių vieta, čia atgaivą teikia ne tik upelis, bet ir iš jo suformuotas tvenkinys, vadinamoji senvagė, akmenimis grįstu dugnu. Nutiesti takeliai, įrengta estrada kurioje vyksta miestelio renginiai, įrengtas apšvietimas, per upelio senvagę nutiestas tiltelis.